1Taip kalba VIEŠPATS: „Nueik į Judo karaliaus rūmus ir ten perduok šį žodį. 2Sakyk: ‘Judo karaliau, sėdintis Dovydo soste, klausykis VIEŠPATIES žodžio tu pats, tavo dvariškiai ir valdiniai, įeinantys pro šiuos vartus! 3Taip kalba VIEŠPATS: ‹Darykite, kas teisinga ir teisu! Gelbėkite iš skriaudiko nagų nuskriaustąjį! Nesielkite neteisingai ir neskriauskite svetimšalio, našlaičio ir našlės, nepraliekite nekalto kraujo šioje vietoje. 4Jei tikrai jūs vykdysite šį įsakymą, tai pro šiuos rūmų vartus visuomet žygiuos karaliai, sėdintys Dovydo soste. Važiuoti karietose, raiti ant žirgų jie patys, jų dvariškiai ir valdiniai. 5Bet jei šių žodžių neklausysite, – prisiekiu pats savimi! – tai VIEŠPATIES žodis, – šie rūmai pavirs griuvėsių krūva›’“.
6Taip kalba VIEŠPATS apie Judo karaliaus rūmus:
„Nors tu esi man kaip Gileadas,
kaip Libano kalnų viršūnė,
paversiu tave dykuma,
negyvenamu miestu.
7Prieš tave pasiųsiu naikintojus,
ginkluotus savo įnagiais;
jie iškirs tavo geriausius kedrus
ir sumes juos į liepsnas.
8Kai daug pagonių pro šitą miestą eidami klausinės vieni kitus: ‘Kodėl gi taip padarė VIEŠPATS tokiam puikiam miestui?’ – 9jiems bus atsakyta: ‘Todėl, kad jie atsimetė nuo Sandoros su VIEŠPAČIU, savo Dievu, garbino kitus dievus ir jiems tarnavo’“.
10Neverkite mirusiojo,
neraudokite jo!
Geriau verkite to, kuris išeina,
nes jis niekuomet nebegrįš
nei savo gimtojo krašto nebematys.
11Taip kalba VIEŠPATS apie Jošijo sūnų Judo karalių Šalumą, kuris buvo savo tėvo Jošijo sosto įpėdinis: „Jis išėjo iš tos vietos ir niekada nebegrįš. 12Toje vietovėje, į kurią buvo ištremtas, jis mirs. Šio krašto jis niekada nebematys.
13Vargas tam, kuris statosi namus neteisumu,
menes – neteisingumu,
kuris verčia savo bičiulį jam dirbti be atlygio
ir neatiduoda jam jo algos,
14kuris sako: ‘Pasistatysiu erdvius rūmus
su vėsiomis menėmis’, –
platina jų langus, apmuša jų sienas kedro lentomis
ir nudažo juos skaisčiai raudonai.
15Argi esi karališkesnis,
kai kedru varžaisi su karaliais?
O tavo tėvas argi nevalgė ir negėrė?
Tačiau jis vykdė ir tai, kas teisu ir teisinga,
todėl ir lydėjo jį sėkmė.
16Jis gynė vargšų ir skurdžių teises,
todėl jam ir sekėsi.
Ar tai nebuvo tikras manęs pažinimas? –
tai VIEŠPATIES žodis. –
17O tavo akims ir širdžiai rūpi vien ieškoti naudos,
tiktai lieti nekaltųjų kraują,
prievartauti ir smurtauti“.
18Todėl taip kalba Galybių VIEŠPATS apie Jošijo sūnų, Judo karalių Jehojakimą:
„Vargas šiam vyrui!
Jo niekas neraudos:
‘Ak, mano broli! Ak, seserie!’
Jo niekas neapverks:
‘Ak, valdove! Ak, didenybe!’
19Jo laidotuvės bus kaip asilo;
jis bus išvilktas ir išmestas už Jeruzalės vartų.
20Užlipk ant Libano kalnų ir klyk,
tebūna girdėti tavo balsas Bašane!
Klyk nuo Abarimų,
nes visi tavo meilužiai sunaikinti!
21Kai klestėjai, kreipiausi į tave,
tačiau tu atsakei: ‘Neklausysiu!’
Toks buvo tavo kelias nuo pat tavo jaunystės;
mano balso tu neklausei!
22Visus tavo ganytojus vėjas ganys,
o tavo meilužiai eis į tremtį.
Tada tikrai būsi sugėdinta ir pažeminta
už visus savo nedorus darbus.
23Tupėdama Libane, kedruose lizdą susisukusi,
tu vaitosi, kai užpuls tave kančios,
kai surems tave skausmai, kaip suremia gimdyvę!
24Kaip aš gyvas, – tai VIEŠPATIES žodis, – net jeigu Jehojakimo sūnus Konijas, Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, net nuo ten jį nuplėščiau. 25Atiduosiu tave į rankas tiems, kurie ieško tavo gyvybės, į rankas tiems, kurie tau kelia siaubą, į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui ir chaldėjams. 26Nublokšiu tave drauge su tavo motina, kuri tave pagimdė, į kitą kraštą, kuriame negimėte, ir ten jūs mirsite. 27Į kraštą, į kurį trokš grįžti, jie nebesugrįš.
28Ar šis žmogus, Konijas, nėra puodas,
šlamštas, skirtas sudaužyti,
indas, kurio niekas nenori?
Tai kodėl jis ir jo palikuoniai išbloškiami?
Kodėl nubloškiami į kraštą,
kurio jie nepažįsta?
29O šalie, šalie, šalie!
Išgirski VIEŠPATIES žodį!“
30Taip kalba VIEŠPATS:
„Įrašykite šį žmogų kaip bevaikį,
nevykėlį per visą gyvenimą!
Nė vienam iš jo palikuonių nebepavyks
vėl atsisėsti į Dovydo sostą
ir valdyti Judo karalystę.
